dujoti

dujóti, -ója, -ójo intr. 1. Kv dūmuoti, migloti, dūluoti: Jojo par laukelį, laukelis dujójo Nv. Kaukas leka – kaip dujóte dujó[ja] kibirkštys iš užpakalio Šts. Tolumoje dujojo kalvos Pč. 2. dujai, miglai kristi, dulkti: Lytus dujó[ja] Žr. Šiandien ne taip smarkiai lyna, tik dujója Tv. Visą rudenį dujó[ja] ir dujó[ja] par dienas Slnt. Lengvu lyteliu dujodamas S.Dauk. | refl I. 3. tinginiauti, snausti: Eik dirbti, o ne dujók čia trioboj Pnm. 4. CII516 plasnoti, pleventi (?): Nors jūs mane pašausit, plunksneles padulkinsit, – ištiks vėl šiltas pavasarėlis, dujos mano plunksnelės BsO30. \ dujoti; sudujoti